srabus

srabùs, -ì adj. (4) KŽ, Lnkv, Trg žr. srebus: Srabùs valgis Lp. Srabi strova, kad čienio[je] tur uždaro J. Šiandie srãbūs barščiai – avinas buvo įbridęs (įdėta avienos) Sml. Šiandien srabias bulves, motin, išvirei, kad visas išvalgėm Šn. Pereitą sykį tai žuvys buvo srabios Šil.

srabù n. KŽ: Ir man tie žalabarščiai srabù Vlkv. Man sriubė su gručkais, su morkom tai už viską srabiaũ Gs. srabiaĩ adv. KŽ.